Sesers Klaros pranešimas apie Toleranciją žydų bendruomenėje 2011 m. birželio 10 d.
Tolerancija (lot.tolerantia)—kantrybė, pakantumas kito nuomonės, įsitikinimams, pažiūroms, skirtingų religinių pažiūrų priėmimas ,kultūrai ir t.t. Priimti žmones tokius ,kokie jie yra.
Bet Tolerancija turi būti būdri Tolerancija ,ji turi turėti tikslą . Jos esmė-siekti bendro Gėrio, broliškumo, išmintingų bendrų ir konkrečių sprendimų-priėmimo, kas gera ,kas veda į Taiką pasaulyje, žmonių gerovę ir moralinį tvirtumą, kuris yra visų tautų veidas bei pagrindas.
Tolerancija- tai padėti puolusiam žmogui sugrįžti į savo žmogišką prigimti, atsikratyti žalingų įpročių, nesveikų aistrų ,moralinių iškrypimų. Tai neprisitaikymas prie blogio, bet blogio atmetimas ,tai ne žmogaus smerkimas ,bet jo žalingų įpročių atmetimas. Blogio toleravimas (iškrypimai iš žmogiškų prigimtinių dėsnių) ,tolygu žmogų įstumti į tą blogį ,į nuodėmės liūną. Nebijokime žodžio- nuodėmė. Kai nuodėmė tampa gyvenimo norma, žmonija eina į savęs sunaikinimą: moralinį, dvasinį ir galop-kūno sunaikinimą. O tai jau Sodomos ir Gomoros likimas.
Sveika Tolerancija leidžia ginti žmogaus teises, religinę laisvę. Šventojo sosto religinių ryšių su žydais atstovas šveicaras kardinolas K. Kochas teigia : ‘kad būtina atmesti kiekvieną antisemizmo, antikatalikiškumo formą. Jis pabrėžė ,kad žydai ir krikščionys turi kartu pakelti savo balsą, ginant tuos, kurie yra persekiojami dėl religinių skirtingų pažiūrų. Turi būti bendras uždavinys rodyti aiškų ir viešą solidarumą ir maldą už brolius ir seseris, patekusius į sunkią situaciją. Taip pat palengvinti skurdo ,neteisingumo, diskriminacijos ir visuotinių žmogaus teisių paneigimo globalines pasekmes". Galop –Tolerancija – tai pirmas žingsnis į atleidimą ,o dar tobuliau—į meilę priešams.
Meilė priešams yra brandaus dvasinio gyvenimo ženklas. Tik Dievo meile galime mylėti tuos ,kurie yra padarę mums blogą.. Čia pridedu anoniminę maldą , parašyta jidiš kalba, rasta Aušvice- Birnenau :
“ O amžinasis mūsų Dieve, būk palaimintas.
Tegu liaujasi kerštas, bet koks raginimas bausti ir atlyginti.
Nusikaltimai peržengė visas ribas, bet kokį suvokimą.
Per daug atsirado kankinių. . . Tad nematuoki jų kančių savo teisingumo saiku, Viešpatie, ir nepriskirki atsakomybės už jų kančias budeliams, kad jie pajėgtų pakelti siaubingą kaltę. Tebūna jiems atmokėta kitokiu būdu.
Baudėjų ,skundikų, išdavikų ir visų blogos valios žmonių naudai įskaityki kitų drąsą ,dvasinę stiprybę, nusižeminimą, orumą, nuolatinę vidinę kovą ir neįveikiamą viltį, šypseną, nudžiovinančią ašaras, meilę, sudaužytas širdis, kurios liko tvirtos ir pasitikinčios net mirties akivaizdoje.Taip, net didžiausios silpnybės akimirkomis.
Visa tai tebūna padėta priešais Tave, Viešpatie, už nuodėmių atleidimą, kaip išpirka už teisingumo triumfą; tebūna skaičiuojamas gėris ,o ne blogis Teliksime mes savo priešų atmintyje ne kaip jų aukos, ,ne kaip jų košmaras, ne kaip šmėklos, sekančios jiems įkandin ,bet kaip ramstis jų kovoje, siekiant sunaikinti nusikalstomų aistrų įniršį. Nieko daugiau mes nereikalaujame.
O kai visa tai bus baigta, leiski gyventi mums , žmonėms tarp žmonių ,ir ramybė tesugrįžta į mūsų vargšę žemę.
Ramybė geros valios ir kitiems žmonėms “