Atmintis apie Troškūnų žydus dar gyva
Troškūnų miestelio žydai Didžiosios katastrofos aukomis tapo 1941 metų liepos 10 dieną. Vietos lietuvių aktyvistų būrys, vadovaujamas būrio vado Vlado Parojaus, suėmė 10 žydų ir 10 lietuvių. Nuvarę į pradžios mokyklą, uždarė klasėje. Pasivaišinę alkoholiu ir apsiginklavę šautuvais, smogikai pasiruošė žiauriam darbui. Atėję į klasę, kur buvo uždaryti suimtieji, įsakė sustoti – žydams vienoje eilėje, o nuošaliau – kitoje sienos pusėje lietuviams. Tai atlikus greit pasipylė ugnis į žydus. Lavonus, sudėję į du vežimus, vežė į kapines. Lydėti leido miestelio žydams. Tačiau kapinėse vėl buvo paleista ugnis – sušaudė kapinėse atlydėjusius žydus.
Apie tai, kad prieškario metais Troškūnuose gyveno daug žydų šeimų, iki šiol primena centrinėje miestelio gatvėje sujungtų namų eilė. Tai – buvusios žydų krautuvėlės, įkurdintos jų gyvenamuosiuose namuose. Vyresniosios kartos troškūniečiai dar gerai prisimena, kur ir kokie žydai gyveno, kuo vertėsi, apie juos labai palankiai atsiliepia. Esą, ir pinigų galėjai pas žydus pasiskolinti, ir prekių „bargan“ nusipirkti, ir bėdai prispyrus pagalbą lietuviams jie suteikdavo, ir nepikti, nekerštingi žmonės buvo... Nors labai nenoriai, bet troškūniečiai pasakoja ir apie tą skaudų žydų likimą. Ne vienas žydas buvo nušautas čia pat, miestelio centre, prie buvusios mokyklos sienos, bet masiškai jie buvo žudomi šalia senųjų žydų kapinių. Iš Troškūnų geležinkelio stoties kai kurie troškūniečiai žydai buvo išvežti į kitas šaudymo vietas Panevėžio apskrityje. Karo metais Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčioje klebonavęs kun. Antanas Juška savo namuose slapstė dvi jaunas žydaites. Per pamokslus kunigas ne kartą yra apgailestavęs dėl nekaltų žmonių žudymo, barė parapijiečius už žydų turto grobstymą...
Už miestelio, pravažiavus veikiančias iki šių dienų, tvarkingas, gražiai prižiūrimas troškūniečių kapines, galima pasiekti ir žydų tautybės žmonių laidojimo vietą. Senosiose žydų kapinėse tarp išlakių medžių – daugybė įvairiausių formų ir dydžių paminklų. Kai kurie – be jokių užrašų ir labai įdomios formos, tarsi kokie betoniniai sostai, stebinantys masyvumu, keistoka išvaizda. Tiesiog senosiose kapinėse buvo atliktas ir mirties aktas – sušaudyta keliasdešimt žydų šeimų. Šių žmonių atminimui pastatytas paminklinis akmuo. Kapinių teritorijos nejuosia jokia tvora. Gal jos net nebuvo, o gal būta medinės, kuri sunyko, supuvo?
